Millie
your market intelligence analyst
Search Results
Edit Save
11,431 results
Ji pla­čiai gar­bi­na­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je, o kul­tas – la­bai se­nas. Var­das Liu­ci­ja bu­vo įtrauk­tas į V amžiaus šv. Mi­šių ka­no­ną. Ne­pai­sant to, apie ją ži­nių yra la­bai ma­žai. Pa­sa­ko­ji­mą apie jos kan­čią gaubia le­gen­dos šy­das. Sa­ko­­ma, jog Liu­ci­ja bu­vo gra­ži jau­na mer­gi­na iš Si­ra­kū­zų, pa­ža­dė­ta į žmonas vie­nam tur­tin­gam ben­dra­am­žiui. Ta­čiau stai­ga mer­gi­na su­ža­dė­tu­ves nu­trau­kė. Jos sužadė­ti­nis ne­pa­no­ro nu­si­leis­ti ir vi­so­mis priemonė­mis sie­kė ją su­si­grą­žin­ti, bet ga­liau­siai, ma­ty­da­mas, jog vi­si jo mė­gi­ni­mai per­niek, įda­vė ją kaip krikš­čio­nę pro­kon­su­lui. Mer­gi­na bu­vo su­im­ta ir tei­sia­ma. No­rė­da­mas per­ga­lė­ti jos pa­si­prie­ši­nimą pro­kon­su­las pa.
Jėzus kalbėjo minioms:. „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: 'Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neverkėte...'. Buvo atėjęs Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie kalbėjo: 'Jis demono apsėstas'. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. Ir vis dėlto išmintis pasiteisina savo darbais“. O, kad būtumei klausęs mano įsakymų! P.:. Kas tavim, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą. Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kartais galvoju, kiek darbų sąrašų Dievas gauna – nurodymų, ką ir kaip turi padaryti. Ir kiek sulaukia pretenzijų, reikalavimų, skundų – kai.
„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės 20-čio minėjimas Šiluvoje. Pasidalinimas grupelėje kartu su kardinolu A. J. Bačkiu. Irenos Morkuvienės asmeninio archyvo nuotrauka. „ Mano visas gyvenimas apsivertė, kai atradau tą bendruomenę“, – sako Irena Morkuvienė, bendruomenės „Tikėjimas ir šviesa“ Lietuvoje steigėja. Mintį įkurti tokią bendruomenę Irenos širdyje pasėjo 1991 m. gegužės mėnesį Vilniuje ir Kaune apsilankęs Jeanas Vanier, tarptautinių bendruomenių „Arka“ ir „Tikėjimas ir šviesa“, jungiančių proto negalią turinčius žmones bei jų šeimos narius ir draugus, įkūrėjas. 1991-aisiais metais pirmoji bendruomenė įsikūrė Vilniuje, vėliau – Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose ir kituose miestuose. Lietuvoje šiuo metu turime 10 „Tikėjimo ir šviesos“ ben.
K. Razminienė su dukra. Mildos Adomaitienės nuotrauka. Kristina Razminienė buvo viena iš mamų, kurioms rašiau apie „Kalba mamos“ tinklalaidės idėją. Pamenu, pačioje pradžioje buvo tikrai nedrąsu, todėl diskutavau su pažįstamomis ir nepažįstamomis mamomis, klausdama, ar, jų nuomone, tokių pokalbių apskritai reikia. Kristina pasidalino, kad prieš keletą metų mintyse nešiojosi panašią idėją ir net pavadinimas, pasirodo, jos galvoje sukosi toks pat. Šio pokalbio metu su Kristina nemažai kalbėjome apie socialinius tinklus, į kuriuos ji su tinklaraščiu „Vaikų reikalai“ 2017-ųjų pradžioje įžengė tvirtai žinodama, ko iš šios veiklos tikisi, o pasiekė viską ir dar daugiau: socialiniai tinklai jai suteikė galimybę dirbti sau, pasirinkti klientus, kuri.
Nuotraukos autorius Paulius Peleckis/BFL © Baltijos fotografijos linija. Lietuvos universitetų politologai kreipėsi į valdžią norėdami įspėti, kad rinkimų kartelės į Lietuvos Respublikos Seimą mažinimas nepadės demokratijos kokybei. Kviečiame skaityti visą politologų laišką:. Gerbiamasis Prezidente,. gerbiamieji Seimo nariai,. viešojoje erdvėje teigta, kad nebus politologų, manančių, jog demokratijos sumažės sumažinus Seimo rinkimų slenkstį. Mes esame tie politologai, kurie sako, kad sumažinus „rinkimų kartelę“. Seimo rinkimuose iki 3 procentų partijoms ir iki 5 procentų koalicijoms, demokratijos Lietuvoje nepadaugėjo ir ilgainiui tik sumažės . Pripažįstame, kad bet koks „kartelės“ nuleidimas leidžia kalbėti apie proporcingesnį atstovavimą daugi.
Martyno Jaugelavičiaus nuotrauka. Vilniaus oro uosto teritorijoje oficialiai atidaryta šalyje analogų neturinti orlaivių stebėjimo (angl. planespotting) aikštelė. Nuo šiol kiekvienas į orlaivius norintis pažvelgti vilnietis ar sostinės svečias. tai galės daryti saugiai ir nemokamai: aikštelė bus atvira visiems, veiks visą parą, o saugą joje užtikrins Vilniaus oro uosto ir policijos pareigūnai. „Visame pasaulyje aviacijos srautai auga, didėja ir keleivių, ir skrydžių skaičiai. Džiaugiamės, kad nuo šiol visus aviacijos entuziastus, mėgėjus ar smalsuolius galėsime priimti geriausiai į orlaivius vaizdą atveriančioje Vilniaus vietoje“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys. Lietuvoje tokia aikštelė – pirmoji ir vienintelė, įkurta geria.
Newmood.lt nuotrauka. Ne paslaptis, kad populiariausias laikas pradėti sportuoti yra „nuo kito pirmadienio“ arba „nuo Naujųjų metų“. Jei kitų metų iššūkių bei tikslų sąraše įrašėte: „pradėti sportuoti“, nelaukiant pirmosios treniruotės, derėtų atlikti namų darbus ir susikrauti sportinį krepšį. Pirmasis apsilankymas sporto klube ar treniruoklių salėje bus kur kas ramesnis ir produktyvesnis, jei su savimi turėsite viską, kas reikalinga jūsų komfortui ir higienai. Sportinė apranga. Svarbiausia taisyklė renkantis sportinę aprangą yra ta, kad rūbai turi būti patogūs ir nevaržytų judesių. Svarstant, ar laisvesnę, ar labiau prigludusią sportinę aprangą pasirinkti, svarbu pagalvoti, kokio pobūdžio bus jūsų treniruotės. Aktyvius kardio pratimus (dvira.
Aktorius Vytautas Rumšas. Lauros Vansevičienės nuotrauka. Mintimis apie gyvenimą prieš 30 metų dalijasi aktorius ir režisierius VYTAUTAS RUMŠAS. Pokalbis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamo interviu ciklo, skirto 80 sezonui, dalis. Teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbina teatro žmones, kviesdama tinklalaidėje papasakoti apie gyvenimą, spektaklius, užkulisius ir žiūrovus prieš 30 metų. Kalbėdamas apie Atgimimo laikus, V. Rumšas pirmiausia pateikia skaičius. Pasak jo, 1989 metais iš viso buvo suvaidinti 507 spektakliai. Būdavo, kad per mėnesį suvaidindavo 55 spektaklius. „Tai buvo didžios energijos metai“, – sako aktorius. Tačiau, kad ateis tokia diena, V. Rumšas nesitikėjo ir prisipažįsta netikėjęs dėstytojos Stefos Nosevičiū.
Jėzus kalbėjo minioms:. „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir, jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turėjo ateiti. Kas turi ausis, teklauso!“Aš – tavo Išgelbėtojas, Izraelio Šventasis. P.:. Viešpats švelnus, gailestingas, didžiai maloningas, rūstaut negreitas. Komentaro autorius – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kartais norisi įvertinti savo pažangą – apčiuopiamu būdu matyti ėjimą pirmyn. Mokykloje ar universitete tai gana lengva dėl vertinimo sistemos, kai kuriose kitose srityse taip.
Gruodžio 12 d. Meksikos Bažnyčia mini Gvadalupės Motinos apsireiškimų šv. Jonui Didakui metines. Garsiausia Meksikoje Gvadalupės Marijos šventovė kasmet pritraukia nuo 18 iki 20 milijonų lankytojų. Būna dienų, kai piligrimų skaičius siekia nuo 120 iki 130 tūkstančių, tačiau gruodžio 9-12 dienomis šis skaičius padidėja daugiau kaip dvigubai. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai 1531 metais ant Tepeyac kalno indėnui Jonui Didakui ženklina lūžį krašto evangelizacijos istorijoje. 1519 metais atkeliavusių Ispanijos vienuolių ir misionierių pastangos iš pradžių buvo ne itin sėkmingos. Iš daliesi tai nulėmė giliai įsišakniję senoviniai čiabuvių tikėjimai. Nuo europiečių išsilaipinimo iki Gvadalupės apsireiškimo Meksikoje buvo pakrikštyta maždaug mi.
Režisierius Karolis Kaupinis. Žurnalo „Ateitis“ / Evgenios Levin nuotrauka. Straipsnis perpublikuojamas iš 8-ojo 2019 m. žurnalo numerio. Vasaros pabaigoje Rusnėje vyko moksleivių ateitininkų vasaros akademija, kurios tema – „Kur yra Lietuva?“ Akademijos metu vyko pokalbis su režisieriumi ir scenaristu KAROLIU KAUPINIU, šiais metais Europoje pristačiusiu debiutinį ilgametražį filmą „Nova Lituania“, kurio pagrindinė figūra – Kazys Pakštas, daug svarstęs apie tai, kur Lietuva yra ir kur galėtų būti. Režisierius yra pastatęs du trumpametražius filmus: „Budėjimas“ ir „Triukšmadarys“, už antrąjį Karolis Kaupinis gavo Sidabrinės gervės apdovanojimą. Dalinamės akademijoje vykusiu pokalbiu. Studijavote politikos mokslus, todėl smalsu, kaip atsidūrėte.
Viktoras Vasnetsovas. „Apokalipsės raiteliai“, 1887. Wikipedia.org nuotrauka. Sekmadienis, gruodžio 8 d. Pamaldos. Pamokslas jau įpusėjęs. Staiga į salę įsiveržia palyginti jauno amžiaus vyriškis, savo energingą įžengimą į patalpas pradėdamas garsiu, tačiau paradoksaliai nuosaikiu: „Sveiki!“ Dar niekam nespėjus susigaudyti, kas vyksta, jis ryžtingai, tačiau nudelbęs akis, žengia į priekį ir atsistojęs prie pamokslininko tęsia: „Dabar yra paskutiniai laikai! Viskas parašyta Sofonijo pranašystėj. Pasiskaitykit…“ Mes vienas po kito atsakom tokiu pačiu paradoksaliai nuosaikiu: „Ačiū, ačiū“… Svečias, kurio veidą šalia akies puošė nedidelis raudonas kryžius, puola lauk kažką murmėdamas ir užbaigdamas: „… broliai ir seserys.“Kaip tikriausiai supra.
EPA nuotrauka. Lietuvos švietimo bendruomenę kartą per trejus metus kaip koks reguliarus cunamis sukrečia nauji tarptautinio OECD PISA tyrimo rezultatai. Tarpais, aišku, būna mažesnių audrų – rezultatus skelbia IEA TIMSS ar PIRLS tyrimai, bet jie pateikiami kaip žymiai mažesnės svarbos. O va PISA – tai jau tikras šalies švietimo sistemos kokybės įvertinimas. Taip, tai yra įvertinimas, bet jo gilesniam supratimui (jei neapsiribosime tik „svarbiausiu“ klausimėliu – kelinta gi ta mūsų Lietuva PISA sąraše?) ir savo rezultatų analizei reikia laiko. Gruodžio pradžioje buvo paskelbti tik 3 (trys!) pirmieji PISA-2018 tarptautinės ataskaitos tomai, rengiami dar trys – šalių reitingavimas tikrai nėra PISA tikslas. Tą porą tūkstančių ataskaitų puslapių.
Bažnytinio paveldo muziejaus 10-mečio renginių akimirka. Muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Evgenios Levin / muziejaus archyvo nuotrauka. Bažnytinio paveldo muziejus švenčia dešimtmečio jubiliejų ir šia proga kviečia į tris naujas parodas: panagrinėti Vilniaus vienuolijų palikimą, muziejaus dirbtuvėse restauruotus objektus ir šiuolaikinį meną Lietuvos bažnyčiose. Muziejaus direktorė SIGITA MASLAUSKAITĖ-MAŽYLIENĖ, prisimindama prabėgusio dešimtmečio istoriją, teigė, kad išgyvenus atvirumo periodą, kai visiems lankytojams norėjosi paaiškinti viską kuo paprasčiau ir garsiau, atėjo laikas ramybės etapui. „ Kam nertis iš kailio ir būti ruporu, nuolat skelbti apie ką nors unikalaus, vienintelio, nepakartojamo? Kartais pagalvoji: o
Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas dr. Helmutas Šabasevičius. Irmanto Gelūno / BFL nuotrauka. Lietuvos teatro sąjunga 2019 metus palydi svarbia tradicija. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatro kritikai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Šiais metais apdovanojimas skiriamas menotyrininkui, šokio istorikui ir kritikui Helmutui Šabasevičiui už svarų indėlį į teatrinės praeities ir dabarties diskursą. H. Šabasevičiaus pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: XIX a. Lietuvos kultūra, choreografijos, scenografijos istorija. Per ilgametę profesinę veiklą jis paskelbė daugybę teatro ir dailės istorijos, kritikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. H. Šabasevičius 1982–1989 studijavo.
Scena iš rež. Rimo Tumino spektaklio „Faustas“. Tomo Ivanausko nuotrauka. Kinijos mieste Nanjinge įvyko režisieriaus Rimo Tumino premjera, kur jis su savo bendražygiais ir žinomais kinų aktoriais pastatė Johanno Wolfgango von Goethe'e „Faustą“. Pasak Lietuvos ambasadorės Kinijoje Inos Marčiulionytės, „tiek Rimui, tiek kinų aktoriams tai buvo didžiulis iššūkis, nes susitiko visiškai kitokios teatro mokyklos. Bet Tuminas ir Kinijoje Tuminas, tad tuminiška dvasia apgaubė ir šitą sceną“. Pirmaisiais įspūdžiais apie „Faustą“ šiandien dalijasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius TADAS ŠUMSKAS, kuris kaip chormeisteris dirbo prie šio pastatymo ir vienas pirmųjų iš komandos grįžo į Lietuvą. Scena iš rež. Rimo Tumino spektaklio „Faustas.
Prieš šv. Kalėdas vėl pasirodys Maxo Lucado alegorinės pasakos knygėlė „Tu esi Ypatingas“. Tai ypač gražiai iliustruota knyga vaikams ir ne vaikams, kaip dažnai ir būna su puikiais kūriniais. Pasakojimas nuves į medinukų šalį, kuri primins mums pačius save, ieškančius savo tapatybės, nuolat besilyginančius ir bijančius suklysti ar pasirodyt blogesniu už kitą. Ne paslaptis, kad mūsų vaikai taip pat grumiasi su šia problema. Punčinelas, pagrindinis pasakojimo herojus, gerokai aptaškuotas medinukas (mat jam ne itin sekas įsipaišyti į kitų medinukų gretas), netikėtai sutinka Liuciją, kuri (jo didžiai nuostabai) neturi nei žvaigždučių (o šios suteikiamos ypatingai pasižymėjus), nei taškų. Kaip gi jai tai pavyksta? Liucija turi paslaptį... Ji lan.
Vilniaus universiteto bibliotekos nuotrauka. Vilniaus universiteto biblioteka, siekdama viešinti sukauptas kolekcijas ir paslaugas, nutarė įsijungti į Google Arts & Culture platformą. Šioje platformoje visuomenė gali pasiekti didelės raiškos meno kūrinių, esančių partnerių kolekcijose, vaizdus. Kalbiname Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamento Skaitmeninės bibliotekos skyriaus informacinių sistemų vadybininką GEDIMINĄ BERNOTĄ, jau keletą metų puoselėjusį mintį į šį projektą įtraukti biblioteką. Kodėl nusprendėte pradėti nuo A. Kircherio? XVII a. polimatas Atanazijus Kircheris yra ideali asmenybė pirmajai bibliotekos parodai. Jo parašytas knygas galėtume laikyti kone pačios bibliotekos metafora, nes čia yra visko – jo knygose nep.
Unsplash.com nuotrauka. Viešoje erdvėje vis daugiau girdime apie efektyvesnės lyderystės poreikį. Dažnai pasigendama kitokios lyderystės – nesavanaudiškos, atsakingos, orientuotos į problemų sprendimą ieškant sutarimo, ne vien vadovaujant iš viršaus. Lyderystės koncepcija šiais laikais keičiasi, anksčiau buvo manoma, jog lyderį apibrėžia jo užimamas postas, pareigos ir galia. Šiuolaikinės lyderystės tyrėjai daugeliu atvejų remiasi nuostata, kad lyderis veikia naudodamas ne galią, o įtaką. Kitaip tariant, asmuo, turintis vidinių nuostatų, vertybių ir gebėjimų rinkinį, kurio dėka įkvepiami bei sutelkiami kiti, ir tokiu būdu kuriama terpė svarbiems pokyčiams. Pasaulinės lyderystės konferencija (PLK), vykusi Vilniuje, lapkričio 22–23 d., šiemet

Chemicals - Agricultural

Chemicals - Industrial

Business Issues

Companies - Public

Companies - Venture Funded

Commodity Prices

Financial Results

Global Markets

Global Risk Factors

Government Agencies

Information Technologies

Legal and Regulatory

Political Entities

Sources

Strategic Scenarios

Trends

Hints:

On this page, you see the results of the search you have run.  You may also view the following:

  •  Click on this drop-down menu on the right hand side of the page, to choose between the machine learning-produced Insights Reports, or the listing of concepts extracted from the results, in chart or list format. 


  •  View the number of search results returned for the search in each of your collections, and click on any of those numbers to view the entire listing of results from the chosen collection.

  •  Use the search adjustment drop-downs to change the scope, sorting, and presentation of your results.

  •  Show or hide the record’s caption (content description).

  •  Show actions that can be made with the search result record.

  •  Click on the Save button after running your search, to save it so that its results will be updated each time relevant new content is added to the designated collection. You may choose to be notified via search alerts.

Click here for more info on Search Results

Click here for more info on Machine Learning applications